Televizorius užgeso vakare, kai tik norėjai pažiūrėti krepšinio rungtynes ar filmą. Pirma reakcija – panika, antra – mintis apie meistrą ir sąskaitą, kuri gali sudaryti nemalonią staigmeną. Bet prieš skambinant į Kauno servisą, verta pačiam praleisti dešimt minučių ir pažiūrėti, kas ten iš tikrųjų vyksta. Dažnai gedimas būna toks paprastas, kad net gėda būtų mokėti meistrui už kelionę.
Kodėl verta pasitikrinti patys
Ne, čia nekalbame apie lituoklio griebimą ir plokštės ardymą – tam reikia žinių ir patirties. Kalbame apie elementarią diagnostiką, kurią gali atlikti kiekvienas vyras, turintis atsuktuvą ir sveiką smalsumą. Meistrai Kaune, kaip ir bet kur kitur, dažnai atvyksta pas klientą, o pirmasis dalykas, kurį jie patikrina, yra tai, ką galėjai patikrinti pats. Tai reiškia sutaupytą laiką ir pinigus, arba bent jau galimybę tiksliau papasakoti meistrui, kas negerai, kad jis atsivežtų reikiamas detales iš pirmo karto.
Televizorius nesijungia visiškai
Pirmiausia patikrink maitinimo laidą – ar jis tvirtai įkištas, ar nėra pažeistas. Skamba banaliai, bet statistiškai tai vienas dažniausių atvejų, kai televizorius „mirė”, o iš tikrųjų tik ištrūko kištukas. Toliau patikrink elektros lizdą su kitu prietaisu, pavyzdžiui, lempa ar krovikliu. Jei lizdas neveikia, problema visai ne televizoriuje.
Jei maitinimas tvarkoje, atkreipk dėmesį į indikatorių – ar dega raudona ar žalia lemputė šone ar apačioje. Jei lemputė visiškai neveikia, greičiausiai kalta maitinimo plokštė. Tai jau rimčiau, tačiau bent žinai, ko ieškoti ir ką sakyti meistrui telefonu.
Ekranas juodas, bet garsas girdisi
Tai klasika, kuri dažnai gąsdina žmones be reikalo. Jei girdi televizoriaus garsą, reklamas ar žinias, bet vaizdo nėra – gedimas susijęs su ekrano apšvietimu, vadinamu backlight. Šviesos diodai (LED juostelės) ekrano gale nudega, ir vaizdas tampa nematomas, nors signalas ateina normaliai. Pasišvieti su telefono žibintuvėliu prie ekrano labai arti – jei įžiūri labai blankų vaizdą, tai patvirtina diagnozę. Šis remontas nėra pats pigiausias, bet gerai, kai iš anksto žinai, kad problema ne visoje plokštėje, o tik apšvietime.
Televizorius įsijungia, bet nėra signalo
Jei ekrane rašo „No signal” arba panašiai, problema gali būti visai ne televizoriuje. Patikrink, ar HDMI kabelis tvirtai įkištas iš abiejų galų. Pabandyk pakeisti HDMI įėjimą – kartais viena jungtis tiesiog nudėvėta. Jei naudoji priešpultę (STB), decoderį ar konsolę, patikrink, ar tas įrenginys pats veikia atskirai.
Vaizdas su spalvomis ar linijomis
Vertikalios ar horizontalios linijos, spalvų dėmės, „snowy” efektas – čia dažniausiai kalta matricos plokštė (T-CON) arba pati matrica. Bandymas – paspausk švelniai ekraną toje vietoje, kur matosi defektas (labai atsargiai, be jėgos). Jei linija pasikeičia ar pradingsta, tai signalas apie mechaninį kontaktą, o ne visos matricos gedimą. Jei nekinta – greičiausiai reikės keisti detalę, kuri gali kainuoti panašiai, kaip pats televizorius, ypač senesniuose modeliuose.
Nuotolinio pulto problemos
Prieš keisdamas baterijas dešimtą kartą, pasitikrink pultą per telefono kamerą. Nuspausk kokį mygtuką ir stebėk pulto priekinę dalį kameros ekrane – jei mirksi violetinė ar mėlyna šviesa, infraraudonoji dalis veikia. Jei nieko nesimato, greičiausiai pats pultas nudėvėtas arba baterijos tikrai išsikrovė.
Kada verta pasiduoti ir kviesti profesionalą
Jei po visos šios diagnostikos supranti, kad reikalas rimtesnis nei laidas ar HDMI kabelis, laikas ieškoti Kauno serviso, kuris specializuojasi konkrečiai televizorių remonte. Verta pasidomėti, ar meistrai turi patirties su tavo televizoriaus gamintoju – „Samsung”, „LG” ir „Sony” turi skirtingas plokščių architektūras, ir ne visi technikai vienodai gerai išmano visus modelius. Taip pat protingas žingsnis – paklausti telefonu, kokia orientacinė kaina, prieš atvežant televizorių ar kviečiant meistrą namo, nes kartais transportavimas kainuoja daugiau nei pati diagnostika.
Vietoj išvadų – kelios minutės, kurios gali sutaupyti kelias dešimtis eurų
Televizoriaus gedimo diagnostika namuose nėra sudėtinga, jei žinai, į ką atkreipti dėmesį. Dauguma problemų, su kuriomis susiduria žmonės, pasirodo esančios paprastos – atsijungęs laidas, netvarkingas HDMI kontaktas ar tiesiog silpnos baterijos pulte. Tikrai ne visada reikia specialaus išsilavinimo, kad supratum, kur slypi bėda. Svarbiausia – neskubėti daryti išvadų ir neardyti korpuso, jei nesi tikras, ką darai. Tos kelios minutės, praleistos tikrinant paprasčiausius dalykus, gali padėti sutaupyti laiko, nervų, o kartais ir gero pluoštelio eurų, kai paskambinęs meistrui jau žinai, ko klausti ir ką jam pasakyti.
