Kodėl televizorius nustoja veikti – ir kas iš tikrųjų vyksta viduje
Televizorius – vienas iš tų namų ūkio prietaisų, kuriam mes skiriame mažiausiai dėmesio tol, kol jis veikia. Įjungi, žiūri, išjungi. Bet kai ekranas staiga užgęsta, pasirodo keistos juostos arba garsas dingsta be jokio įspėjimo – tada prasideda tikras galvos skausmas. Ir pirmoji mintis dažniausiai būna: reikia pirkti naują. Tačiau daugeliu atvejų tai visiškai nereikalinga.
LCD ir LED televizoriai – techniškai gana panašūs įrenginiai, tačiau jų gedimų pobūdis gali labai skirtis. LED televizorius iš esmės yra LCD, tik su kitokiu apšvietimo principu – vietoj fluorescencinių lempų naudojamos šviesos diodų juostos. Tai reiškia, kad dalis gedimų būdinga abiem tipams, o dalis – specifinė vienam ar kitam. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas dažniausiai lūžta, kodėl taip nutinka ir ką galima padaryti – tiek patiems, tiek pasitelkus specialistą.
Maitinimo bloko problemos – dažniausias kaltininkas
Jei televizorius visiškai neįsijungia arba įsijungia ir iš karto išsijungia – pirmiausia reikia žiūrėti į maitinimo bloką. Tai viena iš labiausiai apkrautų televizoriaus dalių, nes ji nuolat konvertuoja elektros įtampą, šildo ir vėsta kartu su prietaisu. Laikui bėgant kondensatoriai – maži cilindriniai komponentai ant plokštės – pradeda „pūstis” arba tiesiog praranda savo talpą.
Kaip atpažinti šią problemą? Vizualiai – jei atidarysite televizoriaus galinį dangtelį ir pamatysite išpūstus ar nutekėjusius kondensatorius (jie atrodo kaip maži cilindrai su išgaubtu viršumi), tai beveik garantuotai yra problema. Taip pat gali degti specifinis kvapas – kažkas panašaus į degusį plastiką ar elektrą.
Gera žinia ta, kad kondensatorių keitimas – viena iš pigiausių remonto procedūrų. Patys komponentai kainuoja centus, o meistras tokį darbą paprastai atlieka per kelias valandas. Bloga žinia – jei maitinimo blokas visiškai sudegė, kartais pigiau nupirkti naudotą plokštę nei taisyti esamą.
Praktinis patarimas: Jei televizorius „mirksi” – įsijungia, parodo ekraną kelias sekundes ir išsijungia – tai klasikinis maitinimo bloko simptomas. Tokiu atveju nereikia skubėti į parduotuvę. Kreipkitės į televizorių remonto meistrus, nes ši problema sprendžiama gana paprastai.
LED apšvietimo juostos – LED televizorių achilo kulnas
LED televizoriai turi vieną specifinę silpnąją vietą – apšvietimo juostas, kurios yra ekrano gale. Šios juostos sudarytos iš daugybės mažų šviesos diodų, ir kai kurie jų laikui bėgant perdega. Rezultatas – ekrane matosi tamsios dėmės arba vienas ekrano kraštas yra ryškesnis nei kitas.
Labai dažnas simptomas: televizorius tarsi veikia – girdisi garsas, mirksi maitinimo lemputė – bet ekranas visiškai juodas arba labai tamsus. Tai klasikinis LED juostų gedimas. Galite tai patikrinti paprastu būdu: žibintuvėliu apšvieskite ekraną tamsioje patalpoje. Jei matote vaizdą, tik labai tamsų – problema tikrai yra apšvietimo sistemoje.
LED juostų keitimas – vidutinio sudėtingumo remontas. Pačios juostos nėra brangios, tačiau televizoriaus išardymas reikalauja kantrybės ir patirties. Ekrano matrica yra labai trapi, ir vienas neatsargus judesys gali sugadinti ją negrįžtamai. Todėl šio darbo geriau neimtis patiems, nebent turite patirties su elektronika.
Dar vienas svarbus momentas – LED juostos dažnai perdega dėl perkaitimo. Jei televizorius stovi ankštoje nišoje be oro cirkuliacijos arba šalia šildymo prietaisų, apšvietimo sistemos tarnavimo laikas gerokai sutrumpėja. Taigi net ir po remonto verta pagalvoti apie ventiliaciją.
Ekrano matricos gedimai – kada remontas neapsimoka
Ekrano matrica – tai pats brangiausias televizoriaus komponentas. Kai ji sugenda, dažniausiai tai matosi akimirksniu: ekrane atsiranda vertikalios arba horizontalios spalvotos juostos, pikseliai „miršta” (lieka juodi arba balti taškai), arba ekranas tiesiog skyla – atsiranda tamsios dėmės su ryškiai matoma žaibo formos linija.
Fizinis ekrano pažeidimas – pavyzdžiui, jei kas nors trenkė į televizorių – beveik visada reiškia, kad remontas neapsimoka. Naujos matricos kaina dažniausiai viršija paties televizoriaus vertę. Tačiau ne visi matricos gedimai yra fiziniai. Kartais juostos atsiranda dėl sugedusio T-CON valdiklio – tai nedidelė plokštė, kuri kontroliuoja vaizdo signalą į matricą.
T-CON plokštės gedimas – tai jau visai kita istorija. Šis komponentas keičiamas, ir jo kaina yra daug priimtinesnė nei visos matricos. Kaip atskirti vieną nuo kito? Jei juostos yra vienspalvės ir eina per visą ekraną – greičiausiai T-CON problema. Jei matote tamsias dėmes su „žaibo” formos linijomis – tai fizinis matricos pažeidimas.
Svarbu žinoti: Prieš nusprendžiant, kad matrica sudužusi, visada verta patikrinti kabelius tarp T-CON plokštės ir matricos. Kartais problema yra tiesiog atsilaisvinęs jungtis – ir tai galima ištaisyti per penkias minutes.
Garso problemos – ne visada tai, kuo atrodo
Televizorius rodo vaizdą, bet negirdisi garso – arba garsas yra, bet labai iškraipytas, spragsintis, arba girdisi tik iš vieno garsiakalbio. Tokios problemos gali turėti kelias priežastis, ir ne visos jos susijusios su pačiais garsiakalbiais.
Pirma, visada patikrinkite paprastus dalykus: ar garso išvestis televizoriuje nustatyta teisingai (ypač jei naudojate išorinę garso sistemą), ar nėra įjungtas „Mute” režimas, ar garso lygis nėra sumažintas iki nulio. Tai skamba trivialiai, bet meistrai pasakoja, kad nemažai „gedimų” išsprendžiama būtent taip.
Jei su nustatymais viskas tvarkoje – problema gali būti garso stiprintuvo mikroschemoje pagrindinėje plokštėje. Ši mikroschema kartais perdega dėl perkaitimo arba įtampos šuolių. Simptomas – garsas visiškai dingsta arba girdisi stiprus fono ūžimas. Tokiu atveju reikalingas specialisto įsikišimas.
Kita dažna priežastis – pažeisti garsiakalbiai. Tai ypač aktualu, jei televizorius buvo naudojamas ilgą laiką su dideliu garso lygiu. Garsiakalbių membranos gali įplyšti arba susidėvėti. Jų keitimas – nebrangus ir greitas remontas.
Vaizdo kokybės problemos ir signalo gedimai
Kartais televizorius veikia, bet vaizdas atrodo blogai – spalvos iškraipytos, vaizdas „šokinėja”, arba nuolat pasirodo „sniego” efektas. Šios problemos dažnai susijusios ne su pačiu televizoriumi, o su signalo šaltiniu arba jungtimis.
HDMI kabeliai – vienas iš labiausiai neįvertintų problemų šaltinių. Prastos kokybės arba pažeistas HDMI kabelis gali sukelti vaizdo artefaktus, spalvų iškraipymus arba visišką signalo praradimą. Prieš kreipiantis į meistrą, visada verta pabandyti pakeisti kabelį – tai kainuoja kelis eurus ir kartais išsprendžia problemą iš karto.
Antenos jungtys – kita dažna problema, ypač vyresnio amžiaus televizoriuose. Oksidacija ant kontaktų arba pažeistas antenos kabelis gali sukelti signalo praradimą arba prastą vaizdo kokybę. Kontaktus galima išvalyti specialiu valiklio purškalu arba tiesiog pakeisti kabelį.
Jei problema išlieka net ir pakeitus kabelius bei patikrinus jungtis – gali būti sugedęs imtuvas arba pagrindinė valdymo plokštė. Tai jau rimtesnis remontas, tačiau vis tiek dažniausiai apsimoka taisyti, o ne pirkti naują televizorių.
Perkaitimas – tylus televizoriaus žudikas
Apie perkaitimą kalbama retai, bet tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl televizoriai sugenda anksčiau laiko. Šiuolaikiniai televizoriai generuoja nemažai šilumos, ir jei ta šiluma neturi kur dingti – komponentai pradeda degti.
Dažniausios perkaitimo priežastys:
- Televizorius pastatytas ankštoje nišoje be oro cirkuliacijos
- Ventiliacijos angos užkimštos dulkėmis
- Televizorius stovi šalia radiatorių arba tiesioginėje saulės šviesoje
- Vidinis ventiliatorius (jei yra) sugedęs arba labai dulkėtas
Dulkės – ypač didelė problema. Jos kaupiasi ant elektroninių komponentų ir veikia kaip šiluminė izoliacija, neleidžianti šilumai išsisklaidyti. Televizoriaus vidaus valymas dulkių pūstuvu (per ventiliacijos angas) arba suspaustame oru – tai profilaktinė priemonė, kurią rekomenduojama atlikti kas kelerius metus.
Praktinis patarimas: Palikite bent 10-15 cm tarpą tarp televizoriaus ir sienos ar spintos. Jei televizorius stovi nišoje, įsitikinkite, kad viršuje ir šonuose yra pakankamai vietos orui cirkuliuoti. Tai gali pailginti televizoriaus tarnavimo laiką kelis kartus.
Kada taisyti, o kada pirkti naują – ir kaip nesuklysti
Ši dilema kyla kiekvienam, kai televizorius sugenda. Ir atsakymas nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Yra keletas veiksnių, į kuriuos verta atsižvelgti prieš priimant sprendimą.
Pirmiausia – televizoriaus amžius. Jei prietaisui daugiau nei 8-10 metų, net ir sėkmingas remontas gali būti tik laikinas sprendimas. Kiti komponentai taip pat jau yra nusidėvėję, ir po kelių mėnesių gali sugesti kažkas kita. Tačiau jei televizoriui 3-5 metai – remontas beveik visada apsimoka.
Antra – gedimo pobūdis. Kondensatoriai, LED juostos, T-CON plokštė, maitinimo blokas – tai visi komponentai, kurių keitimas kainuoja gerokai mažiau nei naujas televizorius. Fiziškai sudužusi matrica – tai dažniausiai riba, po kurios remontas nebeapsimoka.
Trečia – remonto kaina. Geras orientyras: jei remontas kainuoja daugiau nei 40-50% naujo panašaus televizoriaus kainos – geriau pirkti naują. Jei mažiau – taisykite.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: aplinkosauginis aspektas. Elektronikos atliekos – viena iš sparčiausiai augančių atliekų kategorijų pasaulyje. Kiekvienas televizorius, kurį pavyksta sutaisyti vietoj išmesto, yra mažas, bet reikšmingas indėlis. Taigi jei remontas finansiškai prasmingas – jis yra ir etiškai teisingas sprendimas.
Galiausiai – nesistenkite taisyti televizoriaus patys, jei neturite elektronikos žinių. Televizoriuose yra aukštos įtampos kondensatoriai, kurie gali išlaikyti krūvį net ir išjungus prietaisą iš tinklo. Tai rimtas pavojus. Geriau raskite patikimą vietinį meistrą, paprašykite diagnozės ir kainos įvertinimo – dažniausiai tai daroma nemokamai arba už simbolinę sumą – ir tada priimkite sprendimą. Televizoriai sugenda, bet tai dar nereiškia, kad jie baigė savo gyvenimą.
