Yra tokia kategorija elektronikos, kurią žmonės nenori išmesti, bet ir nežino, ką su ja daryti, kai ji sugenda. Seni televizoriai su SCART jungtimis, nešiojamieji kompiuteriai su PCMCIA lizdais, įvairūs priedai, kurie vis dar veikia – arba veiktų, jei ne ta viena sugadinta jungtis. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori suprasti, kaip šios sąsajos veikia, kodėl jos genda ir ką galima padaryti, kad viskas vėl veiktų.
Kodėl apskritai verta kalbėti apie SCART ir PCMCIA 2024-aisiais
Atsakymas paprastesnis nei atrodo. Pirma, šios jungtys dar naudojamos. Ypač SCART – daugelyje namų vis dar stovi televizoriai ar DVD grotuvai su šia jungtimi, ir žmonės juos naudoja. Antra, remontas dažnai kainuoja mažiau nei keitimas. Trečia – ir tai galbūt svarbiausia – kai kurių prietaisų su PCMCIA tiesiog nėra kuo pakeisti, ypač pramoninėje ar medicininėje įrangoje, kur sertifikuota sistema negali būti keičiama bet kaip.
SCART jungtis, kurią prancūzai sugalvojo dar 1977 metais ir pavadino pagal Syndicat des Constructeurs d’Appareils Radiorécepteurs et Téléviseurs, buvo Europos standartas, kurio amerikiečiai niekada nepriėmė. Todėl ji ir šiandien labiau paplitusi Europoje nei kitur. PCMCIA (arba PC Card, kaip vėliau buvo pervadinta) – tai devintojo dešimtmečio pabaigos standartas nešiojamiesiems kompiuteriams, kuris leido prijungti modemą, tinklo kortelę ar net kietąjį diską per vieną universalų lizdą.
Abu šie standartai šiandien oficialiai laikomi pasenusiais. Bet „oficialiai pasenęs” ir „nenaudojamas” – tai du skirtingi dalykai.
SCART jungtis iš vidaus – kas ten yra ir kas gali sugesti
SCART jungtis turi 21 kontaktą, ir tai jau savaime paaiškina, kodėl ji tokia didelė ir nepatogi. Kiekvienas kontaktas atlieka konkrečią funkciją: yra atskirti garso ir vaizdo signalai, yra RGB linijos, yra valdymo linija, kuri leidžia televizoriui automatiškai įjungti reikiamą šaltinį. Teoriškai tai buvo elegantiškas sprendimas – vienas kabelis viskam.
Praktikoje problema ta, kad 21 kontaktas reiškia 21 galimą gedimo tašką. Dažniausiai pasitaikantys gedimai:
- Sulenkti arba sulaužyti kontaktai – ypač dažna problema, nes SCART kabeliai yra sunkūs, o jungtis dažnai patiria mechaninį stresą
- Oksidacija – aukso dengimas dažnai būna labai plonas arba jo visai nėra, todėl kontaktai oksiduojasi ir atsiranda prastas kontaktas
- Lūžęs lizdas – plastikinis korpusas gali įtrūkti, ypač jei kabelis buvo traukiamas kampu
- Sugedę lituoti taškai – ant plokštės gali atsirasti mikrolūžiai litavimo vietose, ypač jei prietaisas buvo naudojamas ilgai arba patiria vibraciją
Prieš pradedant bet kokį remontą, verta tiksliai nustatyti, koks gedimas. Jei televizoriuje matosi vaizdas, bet nėra garso – problema greičiausiai su garso kontaktais (1, 3, arba 6). Jei vaizdas yra juodai baltas vietoje spalvoto – RGB linijos neveikia, o veikia tik kompozitinis vaizdas. Jei visiškai nieko nėra – gali būti mechaninis kontakto praradimas arba sugedusi valdymo linija.
Kaip pačiam patikrinti SCART jungtį
Pirmiausia reikia multimetro. Tai nėra neprivaloma – be jo dirbti aklai. Nustatykite multimetrą į varžos matavimo režimą ir patikrinkite kiekvieną kontaktą tarp kabelio galo ir prietaiso lizdo. Gera jungtis rodys labai mažą varžą – idealiu atveju mažiau nei 1 omą. Jei rodoma didelė varža arba „OL” (grandinė atvira) – kontaktas blogas.
Antra, apžiūrėkite kontaktus vizualiai. Gerai apšvieskite ir pažiūrėkite į lizdą – ar visi kontaktai tiesūs, ar nėra matomo oksidacijos sluoksnio (jis atrodo kaip tamsiai pilka arba žalsva patina). Sulenkti kontaktai kartais gali būti atsargiai ištiesinti plona adata arba specialiu įrankiu, bet čia reikia kantrybės ir tikslaus rankų judesio.
Trečia, jei problema yra oksidacija, galima pabandyti kontaktų valiklį – tai aerozolis, kuris ištirpdo oksido sluoksnį. Populiarūs produktai yra „DeoxIT D5″ arba paprastesnis „WD-40 Contact Cleaner” (ne įprastas WD-40, o būtent kontaktų valiklis). Purškite į lizdą, kelis kartus įkiškite ir ištraukite kabelį, ir dažnai tai išsprendžia problemą.
Jei reikia keisti visą lizdą – tai jau sudėtingesnė operacija. SCART lizdai parduodami elektronikos komponentų parduotuvėse arba internetu, kaina paprastai 1–5 eurai. Bet išlituoti seną ir įlituoti naują reikia gero litavimo aparato ir patirties, nes kontaktai yra tankiai išdėstyti ir lengva padaryti trumpąjį jungimą.
PCMCIA – standartas, kuris atsisakė mirti
PCMCIA istorija truputį kitokia. Šis standartas buvo sukurtas 1990 metais ir per kelerius metus tapo universaliu nešiojamųjų kompiuterių plėtros standartu. Vėliau jis buvo pervadintas į „PC Card”, o dar vėliau atsirado „CardBus” versija su 32 bitų magistrale. Šiandien vietoje jo naudojamas ExpressCard arba tiesiog USB ir Thunderbolt.
Tačiau PCMCIA niekur nedingo iš pramoninių sistemų. Gamybos įranga, medicininiai prietaisai, oro uostų sistemos, karinė elektronika – visur, kur sertifikuota sistema negali būti keičiama be ilgo ir brangaus sertifikavimo proceso, PCMCIA lizdai vis dar dirba. Ir kai jie sugenda, žmonės atsiduria kebloje padėtyje.
PCMCIA lizdo mechanizmas yra sudėtingesnis nei atrodo. Jis turi 68 kontaktus, išstūmimo mechanizmą (tas mygtukas, kurį spaudžiate išimdami kortelę) ir tikslų kortelės kreipimo mechanizmą. Kiekviena iš šių dalių gali sugesti.
Dažniausios PCMCIA problemos:
- Sulenkti kontaktai lizde – PCMCIA kontaktai yra labai ploni ir trapūs, ir jei kortelė buvo įkišta kampu arba per jėgą, jie sulenkiami
- Sugedęs išstūmimo mechanizmas – spyruoklė gali sulūžti arba mechanizmas gali užstrigti
- Kortelė neatpažįstama – tai gali būti ir programinė problema (tvarkyklė), ir aparatūros problema (blogas kontaktas)
- Lizdas atsilaisvinęs nuo plokštės – PCMCIA lizdai yra mechaniškai prijungti prie pagrindinės plokštės, ir laikui bėgant litavimo taškai gali atsilaisvinti
PCMCIA lizdo taisymas – nuo paprastų iki sudėtingų atvejų
Pradėkime nuo to, kas gali padėti be jokio remonto. Jei kortelė neatpažįstama, pirma patikrinkite tvarkykles. Windows sistemose PCMCIA valdiklis kartais reikalauja specifinių tvarkyklių, ir jei operacinė sistema buvo atnaujinta, senos tvarkyklės gali nebeveikti. Tai ypač aktualu, jei naudojate seną pramoninį kompiuterį su Windows XP ar Windows 7, kuriame buvo atnaujinta tik OS, o ne tvarkyklės.
Jei problema mechaninė – sulenkti kontaktai – tai vienas sudėtingiausių remonto atvejų. PCMCIA kontaktai yra maždaug 0,5 mm pločio ir išdėstyti labai tankiai. Juos tiesinti reikia specialaus įrankio arba labai plono, aštraus daikto (kai kurie naudoja medicininę adatą). Čia svarbiausia nesulaužyti kontakto galutinai – jei jis jau sulenktas, atsargus tiesinimas gali atkurti kontaktą, bet jei jis lūžta, lizdo taisymas tampa beveik neįmanomu.
Lizdo keitimas yra rimtesnė operacija. PCMCIA lizdai yra paviršinio montavimo komponentai (SMD), ir juos pakeisti reikia karštojo oro stoties (rework station). Paprastu litavimo aparatu čia nieko nepadarysi – kontaktai per maži ir per tankiai išdėstyti. Jei neturite tokios įrangos ir patirties, geriau kreiptis į profesionalų remonto servisą.
Viena praktinė rekomendacija: prieš nešant į servisą, patikrinkite, ar lizdo problema yra mechaninė, ar elektrinė. Jei turite kitą PCMCIA kortelę, pabandykite ją – jei ji veikia, problema su konkrečia kortele, o ne su lizdu. Jei nei viena kortelė neveikia, problema greičiausiai su lizdu arba su valdiklio mikroschemomis.
Kur rasti reikiamas dalis ir kiek tai kainuoja
Tai dažnai būna didžiausia kliūtis. SCART lizdai dar santykinai lengvai randami – elektronikos komponentų parduotuvėse (Lietuvoje tai gali būti „Elfa Distrelec”, „Mouser”, arba tiesiog „eBay” ir „AliExpress”). Kaina – nuo 1 iki 10 eurų priklausomai nuo tipo ir kokybės.
PCMCIA lizdai – sudėtingiau. Juos galima rasti „eBay” arba specializuotuose elektronikos komponentų tiekėjuose kaip „Digi-Key” ar „Mouser”, bet reikia žinoti tikslų modelio numerį. Lizdo tipas gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai Type I, Type II, ar Type III lizdas, ir ar jis vieno, ar dviejų kortelių. Kaina svyruoja nuo 5 iki 50 eurų, o kai kurių retesnių modelių gali ir nebelikti naujų – teks ieškoti naudotų iš išardytų prietaisų.
Kalbant apie kabelius – SCART kabeliai vis dar parduodami daugelyje elektronikos parduotuvių. Bet čia yra svarbus niuansas: ne visi SCART kabeliai yra vienodi. Yra „pilni” kabeliai, kuriuose sujungti visi 21 kontaktas, ir „daliniai”, kuriuose sujungti tik kai kurie. Jei norite RGB vaizdo kokybės, reikia pilno kabelio – pigūs kabeliai dažnai perduoda tik kompozitinį signalą, ir tai gali būti gedimo priežastis, o ne pats lizdas.
Kai remontas neapsimoka – ir kaip tai nustatyti
Kartais verta pripažinti, kad remontas neapsimoka. Bet kaip tai nustatyti? Kelios gairės:
Jei SCART lizdo keitimas televizoriuje kainuos daugiau nei 30–40 eurų darbo ir dalių, o televizorius yra senas ir jo rinkos vertė mažesnė – galbūt geriau ieškoti alternatyvos. Šiandien yra HDMI į SCART konverteriai ir atvirkščiai, kurie leidžia prijungti naujus prietaisus prie senų televizorių arba senus prietaisus prie naujų televizorių. Tokie adapteriai kainuoja 10–30 eurų ir dažnai išsprendžia problemą be jokio remonto.
Jei PCMCIA lizdo keitimas pramoniniame kompiuteryje kainuos 100–200 eurų (kartu su darbu), bet alternatyva – pirkti naują sertifikuotą sistemą už tūkstančius – remontas apsimoka. Čia ekonomika visiškai kitokia nei su namų elektronika.
Taip pat verta pagalvoti apie alternatyvius sprendimus. Jei PCMCIA kortelė buvo naudojama kaip tinklo adapteris, galbūt galima rasti USB tinklo adapterį, kuris atliks tą pačią funkciją. Jei tai buvo saugojimo kortelė – galbūt galima naudoti USB flash diską. Kartais sprendimas yra ne remontas, o protingas apėjimas aplink problemą.
Kai senoji elektronika vėl pradeda veikti
Yra kažkas pasitendinimo teikiančio tame, kai senas prietaisas vėl pradeda veikti po remonto. Ne sentimentalumas – nors ir jis gali būti – bet ir praktinis supratimas, kad elektronika, kuri buvo pagaminta prieš 20–30 metų, dažnai buvo gaminama patvariau nei šiandieninė. Seni televizoriai su SCART jungtimis kartais turi geresnę vaizdo kokybę tam tikroms reikmėms nei modernūs, nes jų vaizdo apdorojimas yra paprastesnis ir greičiau reaguoja – tai svarbu žaidėjams, kurie naudoja retro konsolės.
SCART ir PCMCIA taisymas nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės, tinkamų įrankių ir noro suprasti, kas vyksta. Multimetras, kontaktų valiklis, geras apšvietimas ir šiek tiek laiko – tai dažnai viskas, ko reikia paprastiems gedimams išspręsti. Sudėtingesniems atvejams – litavimo aparatas arba karštojo oro stotis ir patirtis su jais.
Svarbiausia – neskubėti. Mechaniniai gedimai, ypač sulenkti kontaktai, gali būti pabloginti neatsargiais veiksmais. Geriau praleisti valandą tiksliai diagnozuojant problemą nei penkias minutes bandant ją išspręsti ir galutinai sugadinant. Ir jei abejojate – kreipkitės į specialistą. Geras elektronikos meistras SCART lizdą pakeis per pusvalandį, o PCMCIA – per vieną ar dvi valandas. Tai nėra brangus remontas, jei žinote, kur kreiptis.
Šios sąsajos niekur nedingo. Jos tik tapo nematomomis – kol nesutrinka. O kai sutrinka, verta žinoti, ką daryti.
